Senatvė – tai biologinis laipsniškas žmogaus organizmo dalių ir sistemų
Senėjimo procesą tyrinėja gerontologijos mokslas, kuris ne tik tiria fiziologinius pokyčius, bet ir pagyvenusių žmonių vietą visuomenėje. Gerontologijos tyrinėjimų tikslas – įveikti galimus trūkumus, susijusius su senėjimu.
Natūralus (endogeninis, vidinis, fiziologinis, chronologinis) senėjimas – gamtinis, biologinis procesas, kurį lemia vidiniai faktoriai ir lydi būdingi amžiaus pakitimai.
Endogeninis senėjimas faktiškai priklauso nuo vieno faktoriaus – informacijos, kuri saugoma DNR.
Endogeniniai faktoriai: intoksikacijos, sutrikusi medžiagų apykaita, sutrikusi reguliacija, sutrikusi imuninė pusiausvyra, paveldimumas.
Priešlaikinį senėjimą gali lemti ir genetiniai (endogeniniai), ir išoriniai (egzogeniniai) veiksniai (Saulės spinduliuotės, vėjo, patalpų sausumo, oro užterštumo, gadžetų spinduliuotės, patogeninių bakterijų, virusų, ksenobiotikų įsiskverbimo, mechaninių pažeidimų, rūkymo, profesinio kenksmingumo (cheminių, toksinių medžiagų, kancerogenų) poveikis).
Šiuolaikinį žmogų veikiantys rizikos faktoriai:
- biologiniai (virusai, bakterijos, parazitai);
- cheminiai (poliutantai (oro teršalai), konservantai, sunkieji metalai, maiste esantys antibiotikai, nitratai, plastikas, biochemija, nekokybiška kosmetika, rūkymas, žarnyno endotoksinai);
- fiziniai (triukšmas, vibracija, ultragarsas, infragarsas, šiluminė, jonizuojanti, nejonizuojanti ir kitokia spinduliuotė);
- socialiniai (miego trūkumas, sutrikęs darbo ir poilsio režimas, nekokybiškas vanduo);
- klimatiniai (staigus temperatūros kitimas, šaltis).
SVARBIAUSIŲ SENĖJIMO TEORIJŲ ir LITERATŪROS ŠALTINIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL INTEGRACIJOS LYGĮ (Yin, Chen, 2005)
Organizmo lygmuo
Susidėvėjimo teorija – Sacher, 1966
Klaidų katastrofos teorija – Orgel, 1963
Pažeidimų dėl streso teorija – Stlye, 1970
Autointoksikacijos teorija – Metchnikoff, 1904
Evoliucijos teorija (programuoto senėjimo teorija) – Wiliams, 1957
Informacijos išsaugojimo teorija (programuoto senėjimo teorija)
Organų lygmuo
Endokrininė teorija – Korenchevsky, 1961
Imunologinė teorija – Walford, 1969
Galvos smegenų slopinimas
Ląstelių lygmuo
Ląstelių membranų teorija – Zg-Nagy, 1978
Somatinių mutacijų teorija – Szillard, 1959
Mitochondrijų teorija – Miquel et al., 1980
Mitochondrijų-lizosomų teorija – Brunk, Terman, 2002
Ląstelės proliferacijos limito teorija (programuoto senėjimo teorija) – Hayflick, Moorhead, 1961
Molekulių lygmuo
DNR pažeidimų sukaupimo teorija – Vilenchik, 1970
Pėdsakų elementų teorija – Eichhorn, 1979
Laisvųjų radikalų teorija – Harman, 1956
Skersinių siūlių teorija – Bjorksten, 1968
Oksidacinio streso teorija – Sohal, Allen, 1990; Yu, Yang, 1996
Neenziminio glikozilinimo teorija – Cerami, 1985
Karboninės intoksikacijos teorija – Yin, Brunk, 1995.
